![[info]](http://p-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
Kultūros vystymo paraštės
Nors ir balandžio 1-oji, tačiau norėčiau kai ką brūkštelti visai ne linksma ir ne juokinga tema.
Turbūt jau girdėjote apie Kultūros ministerijos ir VšĮ "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" konfliktą dėl neva neskaidraus Europos kultūros sostinės programos lėšų panaudojimo. Konfliktas keistas atrodo jau ir tuo, kad viešai ginčijasi iš esmės įstaigos steigėja su pačia įstaiga, tačiau dar liūdniau viskas pasidaro, kai pabandai šiame konflikte įžvelgti simptomatiškai apgailėtiną Lietuvos kultūros administravimo būklę.
Kultūros ministerija, atlikdama audito procedūras, kurios ko gero labiau tiktų pelno siekiančiai organizacijai, o ne meno projektus organizuojančiai įstaigai, teigia, kad šiurkščiai pažeistos lėšų panaudojimo procedūros, viskas daroma neskaidriai ir pan. Štai šitoj vietoj šuo ir yra pakastas. Kultūros ministerija ir visi kiti kultūros funkcionieriai nuo pat nepriklausomybės atgavimo iki dabar vis dar kiša Lietuvos meną ir kultūrą po sovietinio biurokratizmo mašina, narpliodama meninkus ir kultūros organizacijas į nepateisinamas ir nemotyvuotas biurokratijos pinkles. Meno projektai kišami po tuo pačiu volu kaip ministerijų mašinų pirkimas, patalpų remontas, biurokratų kelionės. Tik ar iš tiesų po tuo pačiu? Juk meno projektai ir kultūrinės iniciatyvos žūsta, o biurokratinis aparatas klesti.
Kultūros ministerija kaip institucija atsakinga už kultūros plėtrą ir vystymą, veikdama Lietuvos Respublikos vardu, iki šiol nepadarė nieko, kad būtų sukurta normali ir civilizuota Lietuvos kultūros finansavimo ir paramos sistema, užtikrinanti, kad menininkai būtų skatinami kurti, kad kultūros organizacijos būtų skatinamos rodyti iniciatyvą organizuojant projektus, kad kultūra ir menas nebūtų tik 60 metų gyvuojanti "Žaldokynė" (prisiekiu, nieko neturiu prieš šį spektaklį) arba tik ministro džiazo festivalis.
Ar ne laikas būtų turėti tokias meno ir kultūros projektų finansavimo taisykles, kurios neverstų menininkų bėgti nuo nesuvokiamos biurokratijos kuo toliau, o užtikrintų realią paramą ir palaikymą. Ar ne laikas sukurti realios menininkų finansinės autonomijos galimybę. Ar ne laikas nustoti vertinti meną ir kultūrą kaip statybų biznį?
Visiškai nekomentuodamas konkrečių faktų dėl lėšų skaidrumo, ir nebūdamas nei menininkas nei kultūros veikėjas, noriu tik palaikyti tų žmonių, kurie dirba su Europos kultūros sostinės renginiais ir stengiasi, kad nors kas nors pas mus įvyktų, siekius. Sėkmės jiems.
O ką manot jūs?
Turbūt jau girdėjote apie Kultūros ministerijos ir VšĮ "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" konfliktą dėl neva neskaidraus Europos kultūros sostinės programos lėšų panaudojimo. Konfliktas keistas atrodo jau ir tuo, kad viešai ginčijasi iš esmės įstaigos steigėja su pačia įstaiga, tačiau dar liūdniau viskas pasidaro, kai pabandai šiame konflikte įžvelgti simptomatiškai apgailėtiną Lietuvos kultūros administravimo būklę.
Kultūros ministerija, atlikdama audito procedūras, kurios ko gero labiau tiktų pelno siekiančiai organizacijai, o ne meno projektus organizuojančiai įstaigai, teigia, kad šiurkščiai pažeistos lėšų panaudojimo procedūros, viskas daroma neskaidriai ir pan. Štai šitoj vietoj šuo ir yra pakastas. Kultūros ministerija ir visi kiti kultūros funkcionieriai nuo pat nepriklausomybės atgavimo iki dabar vis dar kiša Lietuvos meną ir kultūrą po sovietinio biurokratizmo mašina, narpliodama meninkus ir kultūros organizacijas į nepateisinamas ir nemotyvuotas biurokratijos pinkles. Meno projektai kišami po tuo pačiu volu kaip ministerijų mašinų pirkimas, patalpų remontas, biurokratų kelionės. Tik ar iš tiesų po tuo pačiu? Juk meno projektai ir kultūrinės iniciatyvos žūsta, o biurokratinis aparatas klesti.
Kultūros ministerija kaip institucija atsakinga už kultūros plėtrą ir vystymą, veikdama Lietuvos Respublikos vardu, iki šiol nepadarė nieko, kad būtų sukurta normali ir civilizuota Lietuvos kultūros finansavimo ir paramos sistema, užtikrinanti, kad menininkai būtų skatinami kurti, kad kultūros organizacijos būtų skatinamos rodyti iniciatyvą organizuojant projektus, kad kultūra ir menas nebūtų tik 60 metų gyvuojanti "Žaldokynė" (prisiekiu, nieko neturiu prieš šį spektaklį) arba tik ministro džiazo festivalis.
Ar ne laikas būtų turėti tokias meno ir kultūros projektų finansavimo taisykles, kurios neverstų menininkų bėgti nuo nesuvokiamos biurokratijos kuo toliau, o užtikrintų realią paramą ir palaikymą. Ar ne laikas sukurti realios menininkų finansinės autonomijos galimybę. Ar ne laikas nustoti vertinti meną ir kultūrą kaip statybų biznį?
Visiškai nekomentuodamas konkrečių faktų dėl lėšų skaidrumo, ir nebūdamas nei menininkas nei kultūros veikėjas, noriu tik palaikyti tų žmonių, kurie dirba su Europos kultūros sostinės renginiais ir stengiasi, kad nors kas nors pas mus įvyktų, siekius. Sėkmės jiems.
O ką manot jūs?